5 būdai, kaip pagerinti patalpų oro kokybę

Patalpų oro kokybė reiškia oro būklę tavo namuose ar pastate. Pagal Tarptautinės energijos agentūros Vėdinimo centrą (AIVC (1)), gera patalpų oro kokybė pasižymi tuo, kad oras yra be teršalų, galinčių sukelti dirginimą, diskomfortą ar ligas.

Profesoriaus Jan Sundell Danijoje atliktame tyrime (2004 m.) nustatyti keturi pagrindiniai patalpų oro kokybės veiksniai (2):

• Komfortas: įėjus į pastatą, iš karto juntamas oro gaivumas.
• Sveikata: prasta oro kokybė gali neigiamai paveikti kvėpavimo takų ir bendrą sveikatą.
• Produktyvumas: kokybiškas oras gerina protinius gebėjimus ir savijautą.
• Ryšys su gamta: grynas oras sukuria ryšio su gamta jausmą, ypač kai jis patenka į patalpą pro langus.

Namų oro kokybę (IAQ) veikia įvairūs veiksniai, įskaitant vėdinimo greitį, taršos šaltinius ir aplinkos sąlygas (3).

„Navigant Ecofys“ atlikta analizė, paskelbta ataskaitoje „Sveikų namų barometras“ (VELUX, 2017 m.), rodo, kad vienas iš šešių europiečių gyvena nesveikuose pastatuose.

Tai drėgni, perkaitinti, natūralios šviesos stokojantys arba nepakankamai šildomi namai. Tyrime taip pat pabrėžiama, kad drėgnuose namuose gyvenantys europiečiai 1,7 karto dažniau serga. Be to, gyvenimas namuose, kuriuose nepakanka dienos šviesos arba yra per karšta, 1,5 karto padidina prastos sveikatos tikimybę.

Remiantis profesorės Philomena Bluyssen 2009 m. atliktu tyrimu (4), patalpų ore yra daug junginių, kurie gali neigiamai paveikti sveikatą ir komfortą. Pavyzdžiui:

• Dujos (ypač formaldehidas)
• Lakieji organiniai junginiai (LOJ)
• Neorganiniai cheminiai junginiai (pvz., azoto oksidai (NOx) ir sieros oksidai (SOx))
• Dalelės (pvz., buitinės dulkės ir degimo šalutiniai produktai)
• Radioaktyviosios dujos (pvz., radonas)
• Biologiniai elementai (įskaitant pelėsį, grybelius, žiedadulkes ir dulkių erkutes)
• Drėgmė vandens garų pavidalu

Bluyssen tyrimas pabrėžia, kad dauguma šių teršalų yra kilę iš vidaus šaltinių, pvz.:

• Žmogaus veikla: tabako dūmai, dalelės, susidarančios gaminant maistą, valymo ir asmeninės higienos priemonių naudojimas
• Buitinė ir biuro elektronika: tokie įrenginiai kaip lazeriniai spausdintuvai
• Statybinės medžiagos: šilumos izoliacija, fanera, dažai, baldai, grindų ir sienų dangos

Norint sukurti patogią ir sveiką vidaus aplinką, svarbūs toliau pateikti veiksniai.

• Taršos šaltinių šalinimas: naudok statybines medžiagas ir baldus su sertifikuotomis mažos cheminių medžiagų emisijos savybėmis, rinkis mažai teršiančias valymo priemones, venk rūkyti patalpose ir veiksmingai valdyk drėgmės lygį.
• Patalpų oro kokybės stebėjimas: reguliariai tikrink CO₂, drėgmės, lakiųjų organinių junginių ir kitų patalpų teršalų kiekį.

CO₂ lygis yra naudingas vėdinimo efektyvumo patalpoje rodiklis. Kadangi CO₂ išsiskiria kvėpuojant ir naudojant kai kuriuos buitinius prietaisus, jo kaupimasis gali signalizuoti apie nepakankamą vėdinimą, o tai gali sustiprinti kitų patalpų teršalų poveikį.

Lauko ore paprastai yra apie 400 ppm CO₂. Patalpose šis lygis didėja dėl žmogaus veiklos, o koncentracija, viršijanti 950 ppm (kaip apibrėžta 2019 m. gegužės mėn. Europos standarte EN 16798-1), rodo prastą oro kokybę.

Didelis CO₂ kiekis gali sukelti tokius simptomus kaip mieguistumas, galvos skausmai ir sumažėjęs produktyvumas. CO₂ lygio stebėjimas ir valdymas ypač svarbus tose vietose, kuriose žmonės praleidžia daug laiko, pvz., miegamuosiuose, klasėse ir biuruose.

Natūralus vėdinimas yra paprastas ir efektyvus būdas sumažinti CO₂ kiekį. Įleidžiant ir cirkuliuojant gryną orą, galima išsklaidyti ir pašalinti susikaupusį anglies dioksidą.

Natūralus vėdinimas yra labai svarbus siekiant palaikyti sveiką patalpų orą, o strateginis langų išdėstymas gali gerokai padidinti jo veiksmingumą.

Stoglangių montavimas šalia vertikalių langų padidina oro cirkuliaciją, nes sukuria aukštyn nukreiptas oro sroves. Toks išdėstymas leidžia geriau atnaujinti orą ir pašalinti patalpų teršalus, tokius kaip LOJ ir smulkiosios dalelės.

Šis vėdinimo būdas, vadinamas kryžminiu vėdinimu, yra ypač efektyvus patalpose, kuriose yra daug drėgmės ar teršalų, pavyzdžiui, virtuvėse ir vonios kambariuose. Derinant vertikalius ir stoglangius, galima pagerinti patalpų teršalų pašalinimą ir palaikyti sveikesnę gyvenamąją aplinką.

Prasta patalpų oro kokybė gali sukelti įvairių sveikatos problemų, iš kurių daugelis pasireiškia beveik iš karto. Toliau pateikti dažniausi simptomai.

• Kvėpavimo sutrikimai: gerklės, nosies ir akių sudirginimas, kvėpavimo sutrikimai ir astmos pasunkėjimas. Tai dažnai yra pirmieji įspėjamieji ženklai, rodantys blogėjančią patalpų oro kokybę.
• Alergijos: patalpų teršalai, tokie kaip dulkių erkutės, pelėsis ir žiedadulkės, gali sustiprinti tiek sezonines, tiek ištisus metus trunkančias alergijas, sukeldami čiaudulį, nosies užgulimą ir akių ar odos niežėjimą.
• Bendrieji simptomai: galvos skausmai, nuovargis ir galvos svaigimas yra įprasti blogos patalpų oro kokybės požymiai. Šiuos simptomus galima lengvai supainioti su peršalimo ar gripo simptomais, todėl sunkiau nustatyti tikrąją priežastį.

Ankstyvas šių požymių atpažinimas yra būtinas norint spręsti oro kokybės problemas ir pagerinti oro kokybę patalpose.

Ilgalaikio prastos patalpų oro kokybės poveikio pasekmės gali būti sunkios ir pasireikšti tik po daugelio metų. Toliau nurodytos galimos pasekmės.

• Lėtinės kvėpavimo ligos: Nuolatinis teršalų poveikis gali sukelti ilgalaikes kvėpavimo takų ligas, tokias kaip lėtinis bronchitas, astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL).
• Širdies ir kraujagyslių ligos: Patalpų oro tarša siejama su padidėjusia širdies ligų, padidėjusio kraujospūdžio ir insulto (CVA) rizika, daugiausia dėl lėtinio uždegimo ir oksidacinio streso, kurį sukelia ore esantys teršalai.

Sumažinti taršos šaltinių kiekį galima toliau pateiktais būdais.

• Naudoti medžiagas, kurių LOJ emisija maža
• Prižiūrėti degimo prietaisus, kad būtų išvengta žalingo dujų nuotėkio
• Palaikyti 40–60 % patalpų drėgmės lygį, kad būtų slopinamas pelėsių ir dulkių erkučių augimas