Tvarios statybos praktika: kaip sukurti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius namus

Pastaraisiais metais tvarumas, ekologiškumas ir energijos taupymas tapo pagrindine mūsų gyvenimo būdo dalimi, formuojančia tokias pramonės šakas kaip transportas, maistas, tekstilė ir, svarbiausia, statyba. Istoriškai pastatai buvo projektuojami mažai atsižvelgiant į jų poveikį aplinkai ar ilgalaikį tvarumą. Tačiau šiandien daug daugiau dėmesio skiriama tvarių medžiagų naudojimui ir namų, kurie laikui bėgant galėtų prisitaikyti prie kintančių šeimos poreikių, projektavimui, mažinant atliekas ir skatinant ilgaamžiškumą.

Ambra Guglietti, VELUX tvarios statybos inžinierė, paaiškina šio pokyčio skubumą:

„Esame klimato ir biologinės įvairovės krizės, kurią daugiausia lemia žmogaus veikla, įkarštyje. Tai reiškia, kad turime riboti išteklių vartojimą visame, ką darome – įskaitant namus ir tai, kaip juos statome, naudojame ir prižiūrime. Ekologiški namai, nešvaistantys energijos, medžiagų ir kitų išteklių, yra absoliučiai būtini, jei norime pereiti prie tvaraus gyvenimo būdo, derančio su gamta ir planeta.“

Danija tapo pasauline tvarios architektūros lydere, siūlančia novatoriškus sprendimus, kurie įkvepia statybininkus visame pasaulyje. Tokie projektai kaip „Living Places Copenhagen“ parodo, kaip smarkiai į ateitį orientuotas projektavimas ir statyba gali sumažinti pastato poveikį klimatui.

Šiame straipsnyje sužinosi apie Danijos vaidmenį skatinant tvarios statybos praktiką, išnagrinėsi penkis pagrindinius tvaraus būsto projektavimo principus ir suprasi, kaip šias koncepcijas galima pritaikyti visame pasaulyje, siekiant sukurti ekologiškesnę ateitį.

Ambra Guglietti paaiškina, kad Danija yra viena iš pirmaujančių šalių tvarios statybos ir žaliųjų pastatų srityje, ypatingą dėmesį skirianti kuo mažiau aplinką veikiančių medžiagų pasirinkimui.

„Statybų pramonėje vis daugiau dėmesio skiriama biologinės kilmės medžiagoms, tokioms kaip mediena, kanapių pluoštas ir kamštis, kuriose paprastai yra mažiau anglies nei kitose statybinėse medžiagose“, – sako ji. „Tačiau taip pat kyla klausimų dėl šių medžiagų prieinamumo. Ar jos galėtų patenkinti visus statybų pramonės poreikius? Todėl perdirbtos medžiagos taip pat yra įdomi diskusijų tema ir daugelis architektų jau svarsto, kurias medžiagas ir kaip galima pakartotinai panaudoti.“

Nors medžiagų pasirinkimas yra labai svarbus, tvari statyba taip pat apima projektų planavimo ir įgyvendinimo persvarstymą. Ambra Guglietti pabrėžia, kad naujų medžiagų naudojimo ribojimas ir jau namuose esančių išteklių pakartotinis panaudojimas yra vieni veiksmingiausių būdų sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.

„Ekologiškiausias pasirinkimas – apriboti naujų medžiagų naudojimą ir vietoj to naudoti jau esančias namuose medžiagas. Jei namų savininkai renovuoja, o ne stato naują, jie jau daro kažką mažiau kenksmingo planetai. Renkantis medžiagas, sąmoningiausias pasirinkimas būtų biologinės kilmės medžiagos, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, iš kur šios medžiagos gaunamos. Reikėtų vengti pirkti prekes, kurios atgabentos iš kitos pasaulio pusės.“

Danijos lyderystė tvarios architektūros srityje rodo, kaip apgalvotas medžiagų pasirinkimas ir pakartotinis panaudojimas gali įkvėpti ekologiškesnes statybos praktikas visame pasaulyje.

Vienbučiai namai užima svarbią vietą Danijos statybų tradicijose – per pastaruosius kelis dešimtmečius vis labiau populiarėja surenkami vieno aukšto namai. Tuo pačiu metu Danijos statybos reglamentai vystėsi, kad prioritetą teiktų tvarumui, daugiausia dėmesio skiriant energijos sąnaudų mažinimui per tokius sprendimus kaip efektyvi izoliacija, optimizuotas vėdinimas ir energiją taupantys langai.

Energiją taupantys namai Danijoje taip pat tapo prieinamesni ir įperkamesni, o šaliai skatinant tvarų gyvenimą atsirado kelios skirtingos namų kategorijos:

• Mažai energijos naudojantis namas: namas, suprojektuotas taip, kad šildymui sunaudotų žymiai mažiau energijos, palyginti su įprastais vienbučiais namais.
• Pasyvus namas: labai energiją taupantis namas su dar mažesniais šildymo poreikiais. Jis daugiausia šildomas saulės energija ir vėdinimo sistema, kuri atgauna šilumą iš namo.
• Energijos nenaudojantis namas: namas, kuris pagamina maždaug tiek pat energijos, kiek sunaudoja, todėl yra savarankiškas energijos vartojimo požiūriu.
• Energiją gaminantis namas: namas, kuris pagamina daugiau energijos nei suvartoja, todėl perteklinę energiją tiekia tinklui arba naudoja kitaip.

Danijos dėmesys šiems novatoriškiems būsto tipams atspindi jos įsipareigojimą mažinti gyvenamųjų pastatų neigiamą poveikį aplinkai ir kartu įkvėpti tvarios statybos praktiką visame pasaulyje.

Nors energijos suvartojimo namuose mažinimas yra žingsnis į priekį, tikrasis tvarumas reikalauja platesnio požiūrio. Pavyzdžiui, mažai energijos naudojantys namai sumažina energijos suvartojimą, tačiau gamybos metu gali turėti didesnį bendrą poveikį klimatui, palyginti su įprastais namais.

Siekdama didesnio tvarumo, pramonė turi sutelkti dėmesį į medžiagų sunaudojimo mažinimą, ekologiškų medžiagų pasirinkimą ir statybos metodų optimizavimą.

Ateityje vienbučių namų su privačiais sodais vietą gali pakeisti išteklius taupantys būsto modeliai. Bendros vidaus ir lauko erdvės galėtų padėti sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir kartu padaryti būstą prieinamesnį visiems.

„Living Places Copenhagen“ – tai eksperimentinis projektas, pradėtas 2023 m. Jernbanebyen rajone, Kopenhagoje. Jame pristatomi septyni prototipiniai namai, kurių poveikis klimatui yra gerokai mažesnis nei įprastų namų. Šie namai statomi vadovaujantis penkiais pagrindiniais principais: sveikata, bendros erdvės, paprastas dizainas, lankstumas ir išplečiamumas.

„Living Places Copenhagen“ buvo sukurtas reaguojant į didėjančią klimato krizę, pabrėžiant, kaip statybų pramonė gali mažinti savo anglies pėdsaką, kartu statydama tvarius ir į ateitį orientuotus namus. Projektas orientuotas į tvarių ir sveikų namų kūrimą naudojant jau plačiai prieinamas medžiagas ir metodus.

Dėl novatoriško „Living Places“ namų dizaino anglies pėdsakas yra tris kartus mažesnis, o patalpų klimatas – tris kartus sveikesnis nei tipiškame vienbučiame name. Be to, šie tvarūs namai gali būti pastatyti už panašią kainą kaip ir tradiciniai šeimų namai, o tai įrodo, kad ekologiška statybos praktika yra ir įgyvendinama, ir prieinama.

„Living Places Copenhagen“ – tai VELUX, „EFFEKT Architects“ ir „Artelia Denmark“ bendradarbiavimo rezultatas. Šias tris bendroves sieja vizija, kaip spręsti klimato iššūkius permąstant statybų pramonės veiklą ir skatinant kūrybišką, tarpsektorinį bendradarbiavimą.

Ambra Guglietti aiškina projekto filosofiją:

„Mes tikime, kad bendradarbiavimas tarp skirtingų pramonės šakų yra raktas į CO₂ pėdsako mažinimą. Todėl mes suvienijome jėgas su „EFFEKT Architects“ ir „Artelia Denmark“, kad permąstytume šiandieninį namų statybos būdą. Viso proceso metu kruopščiai svarstėme visus pasirinkimus, susijusius su dizainu ir medžiagomis, ir savęs klausėme, kokią įtaką kiekvienas iš šių pasirinkimų gali turėti aplinkai, žmonių sveikatai ir pastato efektyvumui.“

Galvojant apie tvarią būsto statybą, lengva sutelkti dėmesį vien į aplinkai nekenksmingų statybinių medžiagų pasirinkimą. Tačiau tikrai tvari statyba reikalauja, kad tvarumo principai būtų naudojami ir architektūroje. Ambra Guglietti pabrėžia architektūros ir tvarumo ryšį:

„Norint maksimaliai padidinti energijos vartojimo efektyvumą, gera namo architektūrinė kokybė yra būtina. Namo forma, orientacija, fasado kompozicija ir langų išdėstymas yra vieni iš projektavimo komponentų, kurie daro didžiulę įtaką pastato naudojimui ir energijos suvartojimui. Gerai optimizuota architektūra, padedanti sumažinti energijos poreikį, tiesiogiai didina namo energetinį efektyvumą.“

„Living Places“ projekto tvarumo principus galima suskirstyti į penkias pagrindines temas: sveikata, bendros erdvės, paprastas dizainas, lankstumas laikui bėgant ir išplečiamumas. Šie veiksniai yra labai svarbūs kuriant namus, kurie būtų ne tik ekologiški, bet ir pritaikyti prie kintančių poreikių bei prieinami platesnei auditorijai. Toliau rasi kiekvieno principo ir jo reikšmės tvariame būste apžvalgą.

Ambra Guglietti paaiškina, kodėl sveikata yra itin svarbi tvarioje statyboje:

„Sveiki namai reiškia, kad jie turi būti sveiki tiek žmonėms, tiek planetai. VELUX visada daugiausia dėmesio skyrė sveikų namų kūrimui ir padėjo savo klientams pertvarkyti savo namus, suteikiant jiems dienos šviesos ir gryno oro. Kai į kambarį patenka daugiau dienos šviesos, tai gali visiškai pakeisti kambario funkcionalumą ir jūsų suvokimą apie jį.“

Ambra Guglietti paaiškina bendrų erdvių svarbą tvariame būste:

„Atsižvelgdami į klimato krizę, kurioje gyvename, ir įperkamo būsto trūkumą, kuris ištiko daugelį Europos miestų, išnagrinėjome koncepciją, kuri apima daug bendrų erdvių. Jei statome tik privačias erdves, tai daro didelį poveikį planetai ir žmonių biudžetui, kai reikia nuomotis ar pirkti naują būstą. Todėl iškėlėme klausimą – ar galime dalytis daugiau erdvių su savo kaimynais ir kuriomis erdvėmis esame pasirengę dalytis?“

Dauguma žmonių paprasto dizaino koncepciją tikriausiai sietų su minimalistine architektūra, tačiau Ambra Guglietti aiškina, kad tvarioje architektūroje siekiamas paprastumas apima daug daugiau nei vien estetinę išraišką.

Šiuolaikinė architektūra darėsi vis sudėtingesnė. Dėl to pastato eksploatavimas, priežiūra ir remontas tapo sudėtingesni. Sudėtinga architektūra reiškia, kad pastatas yra nepritaikomas ir negali būti atnaujinamas laikui bėgant pagal naudotojų poreikius. Kai kalbame apie paprastumą tvaraus būsto kontekste, tai reiškia, kad apie sistemas ir konstrukciją galvojame paprastai – taip, kad būtų galima prižiūrėti, remontuoti ir atnaujinti pastatą neliečiant jo pagrindinės konstrukcijos.

Svarbus tvarios architektūros aspektas, kuris taip pat pateikiamas projekte „Living Places“, yra kurti namus, kuriuos daugelį metų būtų galima pritaikyti prie kintančių namų savininkų poreikių. Pavyzdžiui, šeimoje gali atsirasti kūdikis. Paaugliui gali reikėti daugiau privatumo. Gali tekti priimti vyresnio amžiaus šeimos narį. Gali prireikti kurį laiką išnuomoti dalį namo. O galbūt dalis namo galiausiai bus naudojama verslui vykdyti.

Tvarioje architektūroje labai svarbu yra tai, kad tas pats būstas galėtų patenkinti daugybę kintančių poreikių laikui bėgant, todėl nereikėtų kartoti aplinkai žalingų veiksmų, tokių kaip griovimas, priestatų statyba ar net visiškai naujo namo statyba.

Paskutinis tvaraus būsto statybos veiksnys yra išplečiamumas. Ambra Guglietti paaiškina, kad VELUX, bendradarbiaudama su „EFFEKT Architects“ ir „Artelia Denmark“, siekė pristatyti būsto sprendimą, kurį galima gerokai išplėsti.

Išplečiamumas pabrėžia koncepcijos prieinamumą. „Living Places“ buvo sukurtas siekiant teikti būsto sprendimus plačiajai visuomenei, o ne išskirtines galimybes, prieinamas tik nedaugeliui.

Projektas „Living Places“ rodo, kad naudojant šiandien prieinamas medžiagas ir statybos metodus įmanoma statyti tvariai. Tačiau tam reikia iniciatyvaus požiūrio kiekviename statybos proceso etape, taip pat ir atliekant nuolatinę namo priežiūrą bei renovaciją. Jei planuoji pradėti ekologiškos statybos projektą, būtina kruopščiai pasiruošti. Ambra Guglietti siūlo šiuos patarimus:

„Visų pirma, rekomenduočiau pasiskaityti apie tvarius statybos metodus ir esamus būsto projektus bei įgyti įžvalgų apie juos – tai gali būti įkvėpimo šaltinis. Tuomet siūlyčiau nusistatyti tikslus ar prioritetus, kad visada sutelktum dėmesį į svarbiausius savo projekto aspektus ir galėtum lengviau rasti kompromisų, kai to reikia. Kitas žingsnis – pasirinkti patyrusią komandą, kuri galėtų tave vesti vykdant projektą. Nesvarbu, ar tai architektas, statybų įmonė, inžinierius, ar kelių profesijų derinys, turi įsitikinti, kad jie supranta tavo požiūrį ir pritaria tavo vertybėms.“

Jei nori sužinoti daugiau apie tvarius statybos metodus, naudojamus „Living Places“, rekomenduojame knygą „Living Places – naujo mąstymo apie pastatus principai ir įžvalgos“..

Sprendžiant didelius iššūkius, tokius kaip klimato krizė, dažnai svarbiausios yra didelio masto politinės iniciatyvos. Tačiau atskiri namų savininkai taip pat turi didelę galią skatinti pokyčius ir daryti prasmingą poveikį. Ambra Guglietti pabrėžia individualių veiksmų svarbą:

„Mes visi galime pereiti prie tvarios statybos praktikos, keisdami savo vartojimo įpročius ir, pavyzdžiui, būdami sąmoningesni ir kritiškesni dėl produktų, kuriuos renkamės iš technikos parduotuvės lentynų. Gebėjimas iššifruoti ir įvertinti, ką perkame ar renkamės savo būsto projektams – lygiai taip pat, kaip tai darome rinkdamiesi maistą prekybos centre – gali ne tik padėti sumažinti mūsų namų anglies pėdsaką, bet ir prisidėti prie tvaresnės bei ekologiškesnės visuomenės kūrimo.“

• Renovacija dažnai yra tvaresnė nei naujo namo statyba.
• Tvari statyba nebūtinai turi kainuoti daugiau nei įprasti statybos metodai.
• Tvarūs namai turėtų būti lankstaus dizaino, kuris laikui bėgant prisitaikytų prie kintančių poreikių.

Gebėjimas kritiškai įvertinti ir pasirinkti medžiagas ar produktus namų projektams – panašiai kaip renkantis maistą prekybos centre – gali būti itin svarbus mažinant namų anglies pėdsaką. Šie maži, bet apgalvoti pasirinkimai taip pat gali prisidėti prie tvaresnės ir aplinką tausojančios visuomenės kūrimo.