5 žingsniai, gerinantys patalpų mikroklimatą

Penki svarbūs veiksniai, į kuriuos reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį gerinant vidaus aplinką, kad ateityje nenukentėtų mūsų sveikata ir gerovė, yra dienos šviesa, grynas oras, drėgmės nebuvimas, patalpų temperatūra ir garso izoliacija.

Dienos šviesa. Natūralus antidepresantas, kuris prisideda prie jūsų geros sveikatos ir nuotaikos, padidina koncentraciją ir produktyvumą iki 15 proc.

Saulės pasitelkimas namų interjero apšvietimui skaičiuoja šimtmečius. Šis natūralus šviesos šaltinis tapo neatskiriama pirmykštės ir modernios architektūros dalimi bei vienu pagrindinių komponentų projektuojant ir statant namus ar biurus. Saulės šviesa gali ne tik pakeisti dirbtinį apšvietimą elektra, tačiau ir sumažinti energijos naudojimą bei turėti įtakos pastatų šildymo bei vėsinimo sistemų veiklai. Efektyvus pastarųjų naudojimas tapo ir šiuolaikinės tvarios architektūros standartu. Apie saulės šviesos svarbą pravartu pagalvoti tiek architektams, tiek namų gyventojams. Ji yra sveikatos ir geros savijautos šaltinis, vadinamas natūraliu antidepresantu, gebančiu subalansuoti organizmo natūralų ritmą. Pakankamas saulės šviesos kiekis teigiamai veikia miego, darbo ir gyvenimo režimą visą parą: tyrimai rodo – jis gerina medžiagų apykaitą, nuotaiką, didina dėmesingumą, gebėjimą susitelkti. Dėl natūralaus apšvietimo produktyvumas išauga 15 proc., o nuovargis ir akių įtampa pastebimai mažėja. Ir nors teigiamas saulės šviesos poveikis – akivaizdus, šis šaltinis ne visada optimaliai išnaudojamas projektuojant ar renovuojant pastatus. Todėl į tinkamo vidaus patalpų mikroklimato naudą sveikatai atsižvelgti privalu, o užtikrinti natūralų apšvietimą viduje yra daugybė būdų. Svarbu nepamiršti, jog šviesiuoju paros metu saulė turėtų būti pagrindinis šviesos šaltinis namuose. Tokio apšvietimo negali sukurti joks dirbtinis šviesos šaltinis. Yra keletas būdų tinkamai išnaudoti dienos šviesą: pasinaudoti tiesioginiais spinduliais, stoglangiais, nuo grindų ir kitų elementų atsispindinčia šviesa. Kad į kambarius patektų optimalus dienos šviesos kiekis, langų įstiklinimo plotas turėtų sudaryti 15 % grindų ploto. Todėl galvojant apie patalpų pritaikymą ir pertvarkymą, rekomenduojama įvertinti, ar pakankamas šviesos kiekis pateks per langus. Šiuo atveju sprendimas galėtų būti pastarųjų kiekio padidinimas, įrengiant stoglangius, plokščio stogo langus, šviesos tunelius ar duris.

Vėdinami kambariai. Norint sumažinti oro užterštumo lygį, patalpas rekomenduojama vėdinti mažiausiai 10 minučių 3–4 kartus per dieną.

Viduje praleidžiame iki 90 proc. savo gyvenimo, o du trečdaliai šio laiko prabėga namuose. Tačiau čia dažniausiai nepakanka nei dienos šviesos, nei gryno oro. Todėl patartina nuolatos vėdinti kambarius – bent po 10 minučių 3–4 kartus per dieną. Tai sumažina vidaus patalpų oro užterštumą, kuris gali būti iki penkių kartų didesnis nei lauke. Orą viduje teršia begalinis kiekis kenksmingų medžiagų: iškvepiamas anglies dioksidas, įvairiausi toksinai, biologinės atliekos, vandens garai. Visa tai neigiamai atsiliepia sveikatai. Vidaus patalpų oro tarša ir besikaupiantis anglies dioksido perteklius gali sukelti galvos skausmus, miego sutrikimus, astmą, alergijas, nuovargį, mažinti susikaupimą. Pasirūpinti vėdinimu ypač svarbu, nes tik taip užtikrinama oro kokybė patalpose ir tinkama temperatūra. Tuo pasirūpinti galima dviem būdais. Pirmasis yra aktyvusis, kai naudojamos oro kondicionavimo sistemos. Pasyvusis – kai pastatuose sukuriama galimybė vėdinti natūraliai atidarant langus ir sukuriant trauką. Toks vėdinimas yra itin efektyvus, tad jis turėtų tapti įpročiu atsikėlus ryte, grįžus namo, gaminant maistą, prieš ir po dušo, valant kambarius ar džiovinant skalbinius. Kuo aukščiau namuose įrengti langai, tuo didesnį temperatūrų skirtumą bei vėdinimo efektyvumą galima pasiekti – taip išryškėja stoglangių pranašumas prieš fasadinius langus.

Žemo drėgmės lygio užtikrinimas. Drėgmė skatina pelėsių susidarymą ir sukelia įvairias sveikatos problemas.

Apie 16 proc. europiečių gyvena namuose, kurių mikroklimatas neigiamai veikia sveikatą. Tai – daugiau nei 118 mln. žmonių visoje Europoje, o tokių „sergančių“ būstų pagrindiniai palydovai yra drėgmė bei pelėsis. Šie komponentai ypač kenksmingi sveikatai. Augant ir gyvenant namuose, kuriuose drėgna ir kaupiasi pelėsis, atsiranda įvairiausios rizikos. Pavyzdžiui, vaikams dažniau pasireiškia alerginis odos uždegimas, kosulys, dusulys, astma, alergijos, kvėpavimo takų ligos. Augant šie sveikatos sutrikimai niekur nedingsta, todėl drėgmės lygį namuose rekomenduojama kontroliuoti, nes maisto ruošimas, kambarių valymas ir skalbinių džiovinimas viduje prisideda prie aukšto drėgmės lygio. 65% europiečių bent kartą per savaitę džiovina drabužius patalpose. Tokiu būdu drėgmės lygis patalpose kyla ir skatina sveikatai kenksmingo pelėsio susidarymą. Jei skalbinių neįmanoma išdžiovinti džiovintuve ar lauke, rekomenduojama juos pastatyti šalia atviro lango. Tai pašalins dalį perteklinės drėgmės pro langą.

Kambario temperatūra. Patalpose turi būti optimali temperatūra - apie 22 ° C.

Projektuojant pastatus svarbu atsižvelgti į šiluminį komfortą – juose turėtų būti užtikrintos geros šiluminės sąlygos, pagrįstos energiją taupančiomis technologijomis. Šiluminis komfortas nėra susijęs tik su maloniomis sąlygomis – tai yra būtina išgyvenimo dalis. Kai žmonėms būna per karšta ar šalta, kūnas apie tai įspėja. Daugelis žmonių šiluminį komfortą tiesiogiai sieja su oro temperatūra, tačiau tai nėra vienintelis faktorius. Šiuo atveju tam tikra temperatūra patalpose susidaro derinant keletą veiksnių tarpusavyje. Visgi mūsų komfortui turi įtakos ne tik temperatūra kambariuose, bet ir drabužiai bei veikla, kuria tuo metu užsiimame. Nors patalpų temperatūra turėtų būti komfortiška, ji dažnai būna per žema arba per aukšta. Mokslininkų teigimu, optimali oro temperatūra patalpoje yra 22 °C. Prie optimalios temperatūros palaikymo prisideda žaliuzės, užuolaidėlės ir markizės, apsaugančios nuo tiesioginių saulės spindulių bei įkaitimo. Šie langų priedai užtikrina komfortišką temperatūrą namuose, o išorinės markizės į kambarį patenkančią šilumą geba sumažinti iki 73 proc.

Garso izoliacija. Gera izoliacija apsaugo nuo nepageidaujamo triukšmo iš lauko, kuris gali sutrikdyti miegą.

Komfortą namuose suteikia ne tik tinkama temperatūra, bet ir garso izoliacija. Kaip ir bet kuris kitas pastato parametras, jo akustinė aplinka turi būti gera ir atitikti pagrindinius pastato gyventojų poreikius. Garso izoliacija yra svarbi pastato funkcija – ji apsaugo nuo nepageidaujamo triukšmo iš lauko, kuris gali neigiamai paveikti mūsų sveikatą, nuotaiką ir susikaupimą. Tai yra svarbu norint užtikrinti privatumą ir gerovę tiek tarp atskirų kambarių, tiek tarp gretimų namų. Šiuo atveju dėmesį reikėtų atkreipti ir į miegamojo garso izoliaciją, kad triukšmas netrukdytų miegoti. Juk miegas yra pagrindinis fizinės ir emocinės sveikatos šaltinis. Tinkamai ilsėdamiesi naktį galime kontroliuoti cukraus lygį kraujyje, sustiprinti imunitetą, atmintį, be to, nuotaika bus pastebimai geresnė. Yra daugybė skirtingų triukšmo skleidėjų: buitis, eismas, gamta. Atsižvelgiant į tai, VELUX  sukūrė stogo langus su garsą izoliuojančiu stiklo paketu, kurie gali sumažinti lietaus triukšmą ir kitus neigiamai veikiančius garsus. Palyginus su fasadiniais langais, stogo langų išorinis triukšmo lygis yra 5 decibelais mažesnis.