Gyva dienos šviesa: nuo pavasario iki žiemos

Tema: įkvepiančios idėjos

Niina Steinke, 2018 lapkričio 30

Ar praėjusi vasara nebuvo ypatingai graži?

Tiek daug mirguliuojančios šviesos ir giedrų dienų. Dažniau buvome lauke nei viduje, popietes leisdami prie ežero, o vakarais klausydamiesi svirplių koncertų. Trumpomis naktimis kartkartėmis buvo pernelyg šilta - net ir atlapoti langai nepadėdavo užmigti.  Gyvenimas rodėsi lengvas ir nerūpestingas, slinko savaitės ir net ėmė atrodyti, kad vasara tęsis amžinai.   

Laikas vis gi nesustojo - saulė leidosi vis anksčiau trumpindama dienas. Pasidžiaugėme vasara, o dabar išgyvename rudenį.  Nors mėgstu prisiminti palaimingas vasaros akimirkas, supratau, kad man patinka ir ruduo.

Kažkas jame yra magiško.  Ypatingai žavūs ramūs rytmečiai, kai kyla saulė, visur tirštas rūkas - lyg debesys būtų nusileidę iš dangaus.  Gamta tiesiog stulbinamai spalvinga tokiomis rudens dienomis.  Kiekvieną dieną medžių lapai pasidengia vis kitu atspalviu, kol vieną dieną nukris ant žemės, artinantis žiemai.  Gražus reginys.

Bet ypatingai man ruduo gražus savo šviesa. Nors saulė ritasi žemai dangumi, rodos namai tapo dar šviesesni. Saulės spinduliai įkypai skverbiasi pro praretėjusią medžių lapiją, mesdami taškuotus šešėlius ant sienų ir grindų. Saulė, žinoma, jau ne tokia stipri kaip vasarą, bet vis tiek pakankamai šilta, kad džiugintų. Tokia šviesa man dar gražesnė, nei buvo prieš keletą savaičių. 

 

Neskubėdama pradedu ilsėtis po įspūdžių pilnos vasaros ir ruošti namus vėsesniam ir tamsesniam sezonui. Vietoje gaivių, šviesių ir ryškių spalvų renkuosi šiltus žemės atspalvius. Kilnoju daiktus iš vienos vietos į kitą, keičiu kilimėlius, užuolaidas ir pagalvėlių užvalkalus, kad namuose atsirastų kitokia nuotaika. Užsimaniau naujų dailių tapetų darbo kambaryje - išsirinkau rudą gėlėtą raštą. Keletas vasaros prisiminimų surado savo vietą - gražus gabalėlis pušies žievės, kriauklelės, kankorėžiai. 

Gali surasti begalę džiugių dalykų, besikeičiant sezonams. Leidome laiką rinkdami obuolius, kaštonus ir lapus. Lapus pamirkėme skystame bičių vaške, kad šie ilgiau išliktų švieži ir išsaugotų nuostabų blizgesį. Taip pat nuskyniau paskutines žydinčias hortenzijas ir parsinešiau jas namo, kad išdžiūtų. Žiemą jos atrodys gražiai ir primins man vasaros dienas.


Be abejo, prasideda pledų, vilnonių kojinių ir arbatos metas. Nuo vasaros dar likę neperskaitytų knygų, nekantriai laukiančių, kol bus atverstos. Tad pats laikas šiltai įsisupti ir mėgautis ramybe, kai už lango niūru.