Šiandieną, dauguma privačių namų savininkų būtų linkę imtis renovacijos, jeigu ją įgyvendinus namai taptų energiškai efektyvesni7. Tačiau energinis efektyvumas nėra vienintelė europiečių paskata renovacijai. Beveik trys ketvirtadaliai renovuotų būstą tam, kad sukurtų savo šeimoms komfortiškesnes ir sveikesnes gyvenimo sąlygas. 2016 m. "Sveikų namų barometras" parodė, kad dauguma europiečių, paklausti apie renovacijos priežastis, vienodai aukštai vertina energinį efektyvumą ir komforto/gerovės lygį.
Dabartiniai esamų pastatų renovacijos tempai nėra spartūs - per metus renovuojama vos 1-2 % viso pastatų fondo8. Tai rodo poreikį stiprinti paskatas, kurios pritrauktų privačių investicijų. Taigi, sveikata ir gerovė, kaip lygiavertės naudos didesniam energiniam efektyvumui bei taupymui, turėtų būti įtrauktos į pastatų atnaujinimo politiką bei skelbiamos gyventojams. Tai padėtų padidinti renovacijos tempus.
Renovacijos dėka pastatai taptų sveikesni, o tai sąlygotų mažesnį kvėpavimo ligomis sergančių europiečių skaičių ir mažesnes išlaidas visuomenei. Jeigu kasmet Europoje būtų tinkamai renovuojama bent 2 % namų, drėgmės pažeistų namų iki 2050 metų sumažėtų perpus. Tuo pačiu, iki 20509 metų 25 % sumažėtų europiečių, sergančių kvėpavimo ligomis, sukeltomis gyvenimo drėgnuose būstuose.
7 Sveikų namų barometras (2016)
8 Europos Komisija (2016)
9 Fraunhofer IBP (2016)