Šiandieną, vienas iš šešių europiečių (tai atitiktų Vokietijos populiaciją) teigia gyveną sveikatai nepalankiuose pastatuose, t. y. pastatuose, kur pernelyg drėgna (pro 
stogą sunkiasi vanduo, drėksta grindys, sienos ar pamatai), trūksta dienos šviesos, nepakankamas patalpų šildymas arba jos perkaitininamos žiemos metu.

Deja, akivaizdu, kad sveikatai nepalankūs pastatai turi neigiamos įtakos jų gyventojų sveikatai. Daugiau nei 1,5 karto dažniau skundžiasi prasta sveikata tie žmonės, kurie gyvena sveikatai nepalankiuose pastatuose (paveikslėlis kairėje). Matome neabejotiną tarpusavio ryšį tarp sveikatai nepalankių pastatų ir žmonių, įvardijusių savo sveikatą kaip "prastą".

Tokie veiksniai kaip pelėsiai ir drėgmė gali ne tik pabloginti pastatų būklę, bet ir pakenkti šių pastatų gyventojų sveikatai. Daugiau nei 1,2 karto dažniau sveikata skundžiasi europiečiai, gyvenantys sveikatai nepalankiuose pastatuose.

Maroš Šefčovič, Europos Komisijos viceprezidentas, susipažinęs su tyrimo išvadomis, išreiškė susirūpinimą ir prisidėjo prie "Sveikų namų barometro" ataskaitos, parašydamas įžanginį žodį.

"Esamo pastatų fondo renovacija yra esminis dalykas, siekiant, kad Europos Sąjungai pavyktų įgyvendinti klimato kaitos ir energetikos tikslus," pažymėjo p. Ševčovič. "Energinis efektyvumas svarbiausia" principas svarbi priemonė minėtų tikslų įgyvendinimui. Didinamas renovacijos tempas taipogi duotų ir kitokios naudos: paskatintų vietos statybų sektoriaus augimą bei naujų darbo vietų kūrimąsi."

Sąjungos viceprezidentas pabrėžė, jog pastatai, kuriuose sukuriamas geras patalpų mikroklimatas, gali sumažinti sveikatos apsaugai išleidžiamas išlaidas ir yra būdas išspręsti energijos nepritekliaus problemą, kurią Europos Sąjunga mini ir savo pasiūlyme dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūrėjimo.

2017 m. birželio 26 d. direktyva dėl pastatų energinio naudingumo buvo svarstoma Europos Tarybos.