Dažnas europietis dirba sėdimą darbą ir daugiausiai laiko praleidžia patalpose. Tiesą sakant, net 90 % savo laiko praleidžiame ne lauke - du trečdalius šio laiko būname namuose1. Tai reiškia, kad pastato, kuriame gyvename, dirbame ir ilsimės, patalpų mikroklimatas daro be galo didelę įtaką mūsų sveikatai.
Dėl prastos patalpų oro kokybės kvėpavimo sistema tampa pažeidžiama, o tai gali sukelti įvairias ligas, ar net padidinti riziką susirgti kitomis, ne kvėpavimo takų, ligomis. Tiesą sakant, gyvenant drėgnuose namuose, kur įsiveisę pelėsiai, tikimybė susirgti astma padidėja 40%; 2,2 milijono europiečių serga astma, kurią sukėlė netinkamos gyvenimo sąlygos. Astma - ne vienintelė grėsmė sveikatai: alergijos, neįgalumas ir ankstyva mirtis taipogi siejami su gyvenimu drėgnuose pastatuose.
Poveikis sveikatai eurais ir centais
Šių ligų poveikis ekonomikai taip pat didelis: europiečių visuomenių išlaidos astmos ir chroniškų obstrukcinių plaučių susirgimų gydymui siekia 82 milijardus eurų per metus. Pusę šio sumos sudaro tiesioginės išlaidos medicinai ir priežiūrai. Suskaičiuota, kad likusią dalį, beveik 40 milijardų eurų, sudaro netiesioginės išlaidos, pvz. darbo produktyvumo sumažėjimas. Dėl šių priežasčių, geras patalpų mikroklimatas turėtų tapti kiekvieno darbdavio darbotvarkės prioritetu, turint omenyje, kad gera patalpų oro kokybė gali padidinti darbuotojų darbo efektyvumą iki 10%2.
1 Pasaulio sveikatos organizacija Europai (2013)
2 David P. Wyon ir Pawel Wargocki, žurnalas ASHRAE, 2013 m. kovas, 46-50 psl.